ćäŹĻģ ĒįŻŃĶ ĒįćÓķĶģ  


ĒįŚęĻÉ  

ĒįćįĒĶŁĒŹ

 
 
ĆĻęĒŹ ĒįćęÖęŚ ĒäęĒŚ ŚŃÖ ĒįćęÖęŚ
  ŃŽć ĒįćŌĒŃßÉ : ( 1 )  
ŽĻķć 25 - 07 - 2020, 01:47 PM
ĒįÕęŃÉ ĒįŃćŅķÉ Mary Naeem
 
Mary Naeem Female
† Admin Woman †

 ĒįĆęÓćÉ ę ĢęĒĘŅ
 ČķäĒŹ ĒįĒŹÕĒį ČĒįŚÖę
 ĒĪŃ ćęĒÖķŚ ĒįŚÖę
  Mary Naeem ŪķŃ ćŹęĒĢĻ ĶĒįķĒš  
ĒįćįŻ ĒįŌĪÕķ
ŃŽÜÜć ĒįŚÖęķÜÜÜÉ : 9
ŹÜĒŃķĪ ĒįŹÓĢķÜį : May 2012
ĒįŚÜÜÜÜÜÜÜÜćÜÜÜÜÜÜÜÜÜŃ :
ĒįÜÜÜÜÜĻęįÜÜÜÜÜÜÜÜÜÜÜÉ : Egypt
ĒįćŌĒŃßÜÜÜÜÜÜÜĒŹ : 1,271,106

SHENJTORI I DITES.

Shenjtori i dites



Oshėnare Makrina. Oshėnarėt Diosi, Dioklisi, ēudibėrės. Oshėnar Paisi nė Kiev.



- Etėrit e Sinodit IV Ekumenik -



Sinodi IV Ekumenik mblodhi nė Kalqedoni mė 451, 630 Etėr tė ardhur kryesisht nga dioqezat e Lindjes. Nė krye tė tyre ishte shėn Anatoli i Konstandinopojės (3 korrik), tė dėrguarit e papės sė Romės, shėn Leontit, Maksimi i Antiokisė dhe shėn Juvenali i Jerusalemit (2 korrik). Kjo asamble, mė e madhja qė Kisha kishte njohur deri mė atėherė, u mblodh nga perandorėt e perėndishėm Markiani dhe Pulkeria (17 shkurt), qė tė vendosej paqja dhe uniteti, tė cilat ishin cenuar asokohe qė me sinodin e rremė tė Efesit (449) dhe qė tė dėnohej herezia e Eftiqit.



Pas Sinodit III Ekumenik, partizanėt e Shkollės teologjike tė Aleksandrisė dhe tė Antiokisė nuk kishin arritur nė njė mendje pėr formulėn e besės pėr sa i pėrket bashkimit nė Krishtin tė dy natyrave, ajo hyjnore dhe njerėzore. Eftiqi, i cili ishte arkimandrit nė Konstandinopojė, kishte qenė bashkėpunėtor i shėn Kirilit. Nė dėshirėn e tij pėr tė ērrėnjosur ēdo gjurmė nestoriane, duke mbėshtetur argumentet e kėtij doktori tė madh tė besimit, ai thoshte se tė dyja natyrat, ajo hyjnore dhe njerėzore, nuk mund tė dalloheshin njėra nga tjetra pas Mishėrimit, dhe se natyra njerėzore e Krishtit, nė njė farė mėnyre, ishte “pėrthithur” nga natyra hyjnore. Ndėrsa Nestori kishte ndarė tė dyja natyrat, Eftiki, qė pėr shkak tė krenarisė ishte privuar nga njohja e drejtė e sė Vėrtetės, e cila ėshtė “udha mbretėrore” mes dy ekstremeve, ra nė herezinė e kundėrt dhe fliste pėr “pėrzierje” dhe “shkrirje” tė tė dyja natyrave nė njė tė vetme: natyra hyjnore. Nė kėtė konceptim, tė quajtur monofizizėm strikt , si rrjedhim dilte qė Shpėtimtari nuk ėshtė vėrtet i sė njėjtės natyrė me Atin dhe Shpirtin e Shenjtė, ose qė nuk u kungua me natyrėn tonė njerėzore.



Kur Eftiki i Dhorileos kuptoi te mendimet e Eftikit herezinė qė hidhte poshtė tėrė misterin e Shpėtimit, u mblodh njė sinod nė Konstandinopojė, nėn drejtimin e shėn Flavianit, i cili dėnoi arkimandritin (448). Por falė mbėshtetjes sė oborrit, heretiku arriti ta kthente situatėn nė anėn e tij, dhe pas ndėrhyrjes sė dhunshme tė kryepiskopit tė Aleksandrisė, Dioskori, gjatė “Hajdutėria e Efesit” (449), ai u shfajėsua, dhe shėn Flaviani u shkarkua nė mėnyrė tė padrejtė dhe vdiq pak pas keqtrajtimeve qė i bėnė.



Pas vdekjes sė Theodhosit II, i cili kishte mbėshtetur Eftikin, Markiani dhe Pulkeria u ftuan nga papa shėn Leon dhe nga tė gjithė orthodhoksėt qė tė ndreqte padrejtėsinė dhe tė vendoste paqen me anėn e njė Sinodi Ekumenik. Fillimisht u thirrėn nė Nikea, nė shtator 451, Etėrit u transferuan nė Kalqedoni, nė bazilikėn e Shėn Efimias (11 korrik). Gjatė gjashtėmbėdhjetė sesionesh, qė nga 8 tetori deri nė 1 nėntor, ata punuan fillimisht pėr tė dėnuar Hajdutėrinė e Efesit, tė shkarkonin pėrgjegjėsit, Eftikin dhe Dioskorit, dhe pėr rehabilitimin pas vdekjes sė Flavianit; pastaj pėrsėritėn sėrish dėnimin e Nestorit, i cili ishte dėnuar mė pėrpara nga Sinodi i Efesit dhe u pėrpoqėn tė rrėzonin monofizizmin e Eftikit. Duke pėrdorur tė njėjtėn metodė pajtimi dhe sinteze si ajo e shėn Kirilit dhe e Joanit tė Antiokisė (433), ata arritėn tė harmonizonin pikėpamjet respektive tė Aleksandrisė, tė Antiokisė dhe tė Romės, dhe plotėsuan veprėn e Sinodit tė Tretė Ekumenik duke pėrkufizuar nė mėnyrė tė saktė dogmėn e Personit tė Krishtit Shpėtimtar (dogmė kristologjike).



Pasi ekzaminuan argumentet e Eftikit, nė bazė tė Shkrimeve tė Shenjta dhe tė vendimeve tė Sinodeve mė tė mėparshme, Etėrit e shtrinė anatemėn mbi kėdo qė do tė shtonte ose tė hiqte ēfarėdo te tė Tri Sinodet Ekumenikė tė parė, dhe duke u bazuar nė letrėn e shėn Leonit drejtuar Flavianit , tė cilin e pėrshėndetėn si kolonėn e Orthodhoksisė, ata hartuan njė pėrkufizim tė besės, i cili u lexua solemnisht, nė prani tė perandorit, gjatė sesionit tė gjashtė, mė 22 tetor:



“Duke ndjekur Etėrit e shenjtė, tė gjithė unanimisht rrėfejmė njė tė vetėm dhe Bir Zotin tonė Jisu Krisht, tė njėjtin tė pėrkryer nė hyjninė e tij dhe tė njėjtin tė pėrsosur nė njerishmėrinė e tij, tė njėjtin Perėndi me tė vėrtetė dhe njeri me tė vėrtetė, qė ka shpirt tė arsyeshėm dhe trup, tė bashkėsubstancshėm me Atin sipas hyjnisė sė tij, dhe i njėjti i bashkėsubstacshėm me ne sipas njerishmėrisė, i ngjashėm nė gjithēka me ne, pėrveē mėkatit; qė lindi prej Atit para shekujve sipas hyjnisė, dhe i njėjti nė kohėt e fundit, qė lindi prej Virgjėreshės Mari, Nėna e Perėndisė, pėr shpėtimin tonė, sipas njerishmėrisė: njė i vetėm dhe i njėjti Krisht, Bir, Zot, i Vetėmlindur, i njohur nė dy natyra, pa pėrzierje, pa ndryshim, pa pėrēarje, pa ndarje , ku dallimi i natyrave nuk u fshirė absolutisht pėr shkak tė bashkimit, por veēantia e ēdonjėrės u ruajt duke takuar tjetrėn nė njė person unik dhe hipostazė unike: njė Krisht i vetėm dhe i njėjtė, i cili u nda, nuk u pėrēa nė dy persona, por qė ėshtė i vetmi dhe i njėjti Zot Jisu Krisht, Biri i Vetėm, Perėndi Fjalė, sikundėr profetėt e dikurshėm e shpallėn, si Jisu Krishti vetė na mėsoi dhe ashtu si Simboli i Etėrve na e transmetoi.”



Pyetjes sė perandorit tė gjithė i thirrėn: “Tė gjithė besojmė kėshtu. Njė besim tė vetėm, njė gjykim tė vetėm. Tė gjithė kemi tė njėjtat ndjenja. Tė gjithė nėnshkruam unanimisht. Tė gjithė jemi orthodhoksė. Kjo ėshtė besa e Etėrve. Kjo ėshtė besa e Apostujve. Ky besim shpėtoi botėn. (...) Perėndia do t’i japė paqen mbretėrisė suaj: Markiani, Konstandini i ri! Pulkeria, Elena e re! Ju jeni pishtarėt e besės orthodhokse! Jeta juaj ėshtė siguria e tė gjithėve. Besa juaj ėshtė lavdia e Kishave!”



Me kėtė pėrkufizim tė besės, unike nė thellėsinė dhe saktėsinė e saj, Etėrit e shenjtė, nė Personin unik tė Fjalės sė Perėndisė . Falė besimit tė Kalqedonisė, i cili u saktėsua mė pas nga Etėrit si shėn Maksim Konfesori dhe shėn Joan Damaskinoi, ne, Orthodhoksėt, kuptojmė se duke jetuar mė Krishtin Perėndi-njeri, vetėm atėherė mund tė bashkohemi me Perėndinė, tė hyjnizohemi, pa e humbur identitetin tonė tė natyrshėm. Bashkimi pa ngatėrrim i hyjnisė dhe i njerishmėrisė nė Krishtin, sipas hipostazės, bėhet bashkim pa ngatėrrim i tė dyja natyrave, sipas hirit tė Shpirtit tė Shenjtė, te tė krishterėt. Qėllimi i Kishės qė ėshtė Krishti Perėndi-njeri, vazhduar mes nesh deri nė fundin e jetėve – ėshtė qė tė na udhėheqė deri nė masėn e plotėsisė sė Krishtit (Ef. 4.13), d.m.th. nė “hyjnjerėzimin” e plotė. Gjithēka niset dhe kthehet te Personi i Shpėtimtarit, gjithēka atje ėshtė “hyjnore-njerėzore”: dogma, m orali, asketizmi dhe lutja, liturgjia, arti i ikonės, muzika. Gjithēka atje ėshtė njerėzore, e ndjeshme dhe historike, dhe nė tė njėjtėn kohė plotėsisht e hyjnizuar nga energjia e Shpirtit tė Shenjtė, nė atė mėnyrė qė vėrtet Krishti “jeton” nė ēdonjėrėn nga gjymtyrėt e Tij dhe nė manifestimet e Trupit tė tij mistik. Perėndi-njeriu i pėrkufizuar nga Sinodi i Kalqedonisė ėshtė pra pėr ne tė krishterėt orthodhoksė, “vlera supreme dhe kriteri i fundit i sė vėrtetės” , pasi nė Tė dhe pėrmes Tij shkojmė te Perėndia dhe birėsohemi prej Tij.



Nė sesionet e mėpasshėm, Etėrit rregulluan ēėshtjet e rregullit dhe tė disiplinės kishtare, dhe nxorėn me ligj 27 Kanune, tė cilave iu shtua edhe njė dekret qė konfirmonte Kanunin e Tretė tė Sinodit tė Dytė Ekumenik dhe i jepte fronit tė Konstandinopojės – si kryeqytet – rangun e dytė pas Romės dhe juridiksionin patriarkal mbi dioqezat e Azisė, tė Pontit dhe tė Thrakės, si dhe komunitetet e krishtera jashtė kufijve tė Perandorisė.



* * * *



- Oshėnare Makrina -



Oshėnare Makrina, motra e shėn Vasilit tė Madh (1 janar) dhe e shėn Grigorit tė Nisės (10 janar), ishte mė e madhja nga 10 fėmijėt e kėsaj familjeje tė shenjtė. Tregohet se, kur ajo lindi (327), njė krijesė qiellore iu shfaq tri herė nėnės sė saj, Emelias, duke e urdhėruar qė t’i jepte fėmijės emrin e shėn Theklės (24 shtator), martires sė parė dhe modelit tė virgjėreshave tė krishtera. Por vajza mori emrin e gjyshes sė saj, Makrina, e cila kishte qenė nxėnėse e shėn Grigor Çudibėrėsit (17 nėntor) dhe kishte jetuar e fshehur nė pyjet e Pontit gjatė persekutimeve tė mėdha. E ėma u kujdes pėr edukimin e saj, jo me gjėra tė kota tė botės, por me urtėsinė e Shkrimeve tė Shenjta.



Kur u rrit, bukuria e saj nuk mund tė fshihej dhe, nė moshėn 12-vjeēare, i ati e fejoi me njė tė ri me emėr tė mirė, qė kishte mbaruar studimet dhe kishte premtuar se do tė priste Makrinėn derisa tė mbushte moshėn e duhur pėr martesė. Por, para martesės, Perėndia e mori tė riun dhe kėshtu Makrina mundi tė realizonte dėshirėn e saj: tė jetonte njė jetė nė pastėrti. Iu ofruan shumė raste pėr martesė, por ajo e konsideronte veten si vejushė, ndonėse nuk kishte pasur mė parė jetė bashkėshortore. Qėndroi me tė ėmėn dhe ndihmoi nė edukimin e vėllezėrve dhe motrave mė tė vogla. Pas vdekjes sė tė atit (341), u mor me administrimin e pronave nė Pont, Kapadoki dhe nė Armeni.



Makrina u ushtrua nė asketizėm bashkė me nėnėn e saj. Ajo ishte pėr tė gjithė mbrojtje, mėsuese dhe model i virtytit. Emelia, kur u rritėn fėmijėt, e ktheu shtėpinė nė manastir. Shėrbyeset u bėnė shoqe asketizmi dhe Makrina arriti ta bindte Vasilin, i cili u kthye nga Athina pasi mbaroi shkėlqyeshėm studimet atje, t’i pėrkushtohej jetės engjėllore. Pranė manastirit tė grave, i cili shtohej dita-ditės, u formua edhe njė komunitet burrash i drejtuar nga vėllai mė i vogėl i Makrinės, Petroja, episkopi i ardhshėm i Sevastisė.



Vėllai tjetėr, Shėn Nafkrati (8 qershor), u tėrhoq nė njė vend tė shkretė, nė bregun tjetėr tė lumit Iris, ku mė pas shkoi edhe shėn Vasili, i cili i ndihmonte etėrit mė tė vjetėr me gjuetinė e tij. Tė ēliruara nga zinxhirėt e botės, Makrina bashkė me vajzat e tjera jetonin njė jetė engjėllore. Nuk kishte mes tyre zemėrim, smirė, urrejtje, arrogancė apo diēka tjetėr tė ngjashme me to. Jetonin nė vetėpėrmbajtje, larg dėshirės pėr lavdi. E siguronin vetė jetesėn. Makrina u sėmur nga njė tumor nė gji. Me gjithė pėrgjėrimet e nėnės sė saj, ajo refuzoi tė merrte mjekim nga mjeku, duke e gjykuar si jo tė pėlqyeshme zbulimin e pjesės sė trupit tė saj. Gjithė natėn e kalonte nė lutje dhe e mjekonte plagėn me baltėn e pėrzier me lotėt e saj.



Njė mėngjes i kėrkoi sė ėmės t’i bėnte kryqin mbi plagė dhe qelbi u zhduk menjėherė; mbeti vetėm njė shenjė e plagės. Kishte arritur nė njė vetėpėrmbajtje kaq tė madhe sa, kur vdiq Nafkrati nė njė aksident nė gjueti, ajo ishte mbėshtetje e fuqishme pėr nėnėn. Gjithashtu edhe kur vėllazėrinė e goditėn vdekje tė njėpasnjėshme. Nė kohėn kur nė Kapadoki ra zija e bukės, manastiri i tyre u bė strehė ngushėllimi pėr tė gjithė popullin e zonės. Lutja e shėn Makrinės siguronte rezerva tė cilat i shpėrndanin te nevojtarėt.



Pak kohė pas vdekjes sė shėn Vasilit, shėn Grigori i Nisės mori vesh pėr gjendjen shumė tė rėndė shėndetėsore tė Makrinės dhe pas 9 vjet mungese, ai shkoi tek ajo. E gjeti tė shtrirė nė shtrat nė ethe, megjithėse shpirti sodiste tė mirat qiellore. Nė ēdo ēast fliste pėr dashurinė e Dhėndrit tė saj, Krishtit.
ŃĻ ćŚ ĒŽŹČĒÓ
 


ĒįĒ䏎Ēį ĒįÓŃķŚ

ŽĻ Źßęä ćåŹć ČĒįćęĒÖķŚ ĒįŹĒįķÉ ĒķÖĒš
ĒįćęÖęŚ
Quand vous trouvez quelque chose de beau chez les autres, dites-leur
Dites de belles choses aux autres
et si vous dites ą la montagne de s’éloigner, elle s’éloignera


ĒįÓĒŚÉ ĒįĀä 05:43 AM


Powered by vBulletin® Copyright ©2000 - 2024